Renovacija

Grįžti atgal

Daugiabučių modernizacija: jei gali kiti, galime ir mes

Norint, kad Lietuvoje iš tikrųjų pajudėtų daugiabučių modernizavimo traukinys, nebūtina išradinėti dviračio – tereikia remtis sėkmingai renovaciją įgyvendinančių kaimyninių šalių gerąja patirtimi ir įgyvendinti keletą esminių dalykų.

Sėkmė aplanko ryžtinguosius

Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, Slovakija ar Čekija, kadaise irgi suko galvas, kaip efektyviai modernizuoti senus bei kiaurus, šilumą švaistančius daugiabučius namus. Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis ir ekonominiai rodikliai artimi Lietuvai, buvo imtasi radikalių priemonių, kurių dėka šiandien didžioji dauguma daugiabučių gyventojų gyvena renovuotuose namuose (Lenkijoje pilnai modernizuota 65 proc., Slovakijoje ir Čekijoje – apie 80proc. daugiabučių namų).

Ne kartą apie renovaciją, jos naudą ir būtinybę su šių šalių atstovais kalbėjęs ir ten viešėjęs Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad Lenkijoje, Slovakijoje ar Čekijoje neįvyko jokių stebuklų – tiesiog valdžia patvirtino tokį modernizacijos modelį, kuris net didžiausiems renovacijos skeptikams nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik sutikti atnaujinti savo namus.

„Nors modeliai vienas nuo kito šiek tiek skiriasi, jų esmė labai panaši – taikant griežtas priemones sudaryti gyventojams kuo palankesnes sąlygas modernizuoti savo namus. Be griežtų sankcijų, čia buvo pradėtos kaupti lėšos namų atnaujinimui ir panaikintos didžiausiais modernizacijos stabdžiais vadinamos lengvatos bei kompensacijos už šildymą. Tai įgyvendinę kaimynai pradėjo spartų modernizacijos procesą. Dabar lankantis šiose šalyse net apima saldus pavydas –namai čia it nauji, šilti, taupūs, o ir žmonės laimingi“, – pasakojo V.Turonis.

Pokyčiai, lemsiantys proveržį

NPAA tarybos pirmininkas įsitikinęs – daugiabučių modernizavimas nėra raketų mokslas ir norint, kad šis procesas sėkmingai vyktų Lietuvoje, tereikia ryžtis įgyvendinti keletą esminių, nors ir nelabai nepopuliarių, sprendimų. Remiantis gerąja kaimyninių šalių patirtimi mūsų krašte būtina be išlygų įpareigoti gyventojus kaupti lėšas, naikinti PVM lengvatą ir kompensacijas už šildymą bei sukurti skaidrią valstybės paramos politiką.

„Iš pradžių į specialų fondą turėtų būti renkamas bent 50 centų už kvadratinį metrą mokestis. Vėliau, priklausomai nuo situacijos, jis galėtų didėti. Valstybės parama taip pat turi būti aiški ir skaidri, o skaidriau nei skirti kažkokią sumą už kvadratinio metro modernizavimą nieko nėra. Parama turi būti skiriama pasiekus tam tikrą energetinio efektyvumo lygį.Yra nustatytos efektyvumo klasės ir pasiekus kuo aukštesnę klasę, būtų skiriama didesnė išmoka. Pavyzdžiui, pasiekus C klasę valstybė kompensuotų 200 litų už kvadratinį metrą, pasiekus B klasę – 300 litų, o pasiekus A klasę – 500 litų. Tokiu būdu žmonės galėtų po truputį rinktis, kaip modernizuoti savo namus. Be to, taip būtų pažabota korupcija, kai stengiamasi dirbtinai išpūsti modernizacijos sąmatą“, – dėstė V.Turonis.

Dar vienas svarbus, nors ir ne itin populiarus žingsnis – tai kompensacijų bei PVM lengvatos už šildymą naikinimas. Mat tie gyventojai, kurie šiandien gauna kompensacijas (o tokių Lietuvoje yra apie 200 tūkst.), dažnai yra didžiausi renovacijos priešininkai. Be to, gyventojai, gaunantieji kompensacijas nėra suinteresuoti taupyti šilumą, o toks požiūris prasilenkia su kertinėmis modernizacijos idėjomis. Tai patvirtina ir kai kurių šalies ekonomistų teiginiai, jog PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali.

Biurokratinio aparato šešėlyje

Be aukščiau išvardintų trijų esminių sėkmingos renovacijos sudedamųjų dalių yra ir dar keli svarbūs aspektai, stumiantys modernizavimo procesą žemyn. Tai – politikų nenoras pripažinti padarytas ir lygšiol daromas klaidas.

„Klausantis politikų kalbų susidaro įspūdis, kad greičiausiai į atnaujinimo programą bus įtraukti tie namai, kurių gyventojai renovacijai priešinasi labiausiai ir iki šiol nieko nedarė, kad jų namuose šiluma būtų vartojama efektyviau. Todėl mes klausiame: ar gyventojai, kurie savo namuose žingsnis po žingsnio diegė šilumą taupančias priemones – keitė langus, šiltino sienas, renovavo šilumos punktus – bus nugrūsti į renovacijos eilės pabaigą, mat jų namai nepateks į neefektyviai šilumą vartojančių pastatų gretas?“, – klausė NPAA tarybos pirmininkas.

V.Turonis pastebi, kad bene didžiausia tiek senosios, tiek naujosios Vyriausybės klaida yra ta, jog eilę metų nesikeičia vidurinioji biurokratinės sistemos grandis, kuri privalo organizuoti sklandų renovacijos procesą.Pašnekovas neabejoja, kad norint spartesnės modernizavimo plėtros, būtina imtis priemonių, kad dabartinis už renovaciją atsakingasbiurokratinis aparatas, o tiksliau jame esanti vidurinioji grandis, būtų pakeista kompetentingais specialistais, gebančiais operatyviai spręsti daugiabučių modernizavo klausimus.