Renovacija pagal lenkus

Grįžti atgal

Renovacija pagal lenkus

Lietuva dar kartą mėgina įsukti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos ratą.Pagal naująjį modelį patiems gyventojams nereikės skolintis iš banko, nes išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą.Šalių kaimynių patirtis rodo, kad geriausiai gali paskatinti nurėžtos kompensacijos.

Kompensacijos „remia“ turtingesnius

Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos vadovas Vytautas Turonis ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tvirtina, kad ir naujoji tvarka neskatins gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą, įsitraukti į renovacijos programą.„Norint, kad renovacija vyktų, reikalingos sankcijos.Dabar galiojanti sistema, kai žmonėms mokamos kompensacijos už šildymą, jų neskatina, o atstumia nuo renovacijos, modernizavimo, yra ydinga.Valstybė turi aiškiai pasakyti, kad nuo tam tikros datos kompensacijų neliks. Aplinkinėse šalyse yra bendros kompensacijos arba išmokos socialiai remtinoms šeimoms, tačiau kompensacijų už šildymą nėra“, – aiškina V. Turonis.

„Ydingas dalykas ne tik tiesioginės kompensacijos už šildymą, bet ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas mokant už šildymą. Taip remiame turtingus žmones, turinčius didelius butus, nes tie 9 proc. nieko nereiškia nei tiems asmenims, kurie gauna kompensacijas, nei tiems, kurie gyvena ne didesnėse kaip 60 kv. metrų „chruščiovkėse“ (senos statybos butuose – red. past.), – sako J. Antanaitis.

Kompensuoti ne už sąmatą, o už rezultatą

Anot pašnekovų, reikia vertinti ne renovacijai išleistų pinigų kiekį, bet pasiektą rezultatą. Privalomas lėšų kaupimas būsto remontui, kompensacijas už šildymą gaunančių asmenų balso „už renovaciją“ įskaitymas ir sankcijos vengiantiems atnaujinti gyvenamuosius namus – toks, anot pašnekovų, tiesiausias kelias siekiant mūsų būstus padaryti taupesnius.

„Norint, kad modernizavimas įsibėgėtų, valstybės parama turi būti skaidri, aiški ir visiems vienoda.Ji turi būti fiksuota kvadratiniam metrui, o tam tikras sąmatos procentas. Prisiminkime, kas vyko prieš penkerius šešerius metus, kai buvo remiama „nuo sąmatos“ – visi stengėsi išpūsti sąmatas, paslėpti po šilumos taupymo darbais kitus darbus, kad gautų kaip galima didesnę param, todėl daugiabučio modernizavimas, kuris dabar gali kainuoti apie 800 tūkst. litų, kainuodavo apie 1,5 mln. Nors sakydavo, kad parama yra 50 proc., realiai šilumą taupančioms priemonėms ji būdavo didesnė“, – prisimena V. Turonis.

Jo teigimu, šalyse kaimynėse, kur modernizavimas įvyko, kaupimas yra didesnis, bet Lietuvos gyventojams postūmis aktyviau imtis modernizuoti daugiabučius būtų ir 0,5 lito už kv. metrą. O valstybė turėtų remti ne investicijas, skiriamas būstui atnaujinti, bet paremti atsižvelgiant į buto plotą ir jau pasiektą energetinį efektyvumą. Kitas spręstinas klausimas, pasak V. Turonio, yra tai, kad šiuo metu galiojanti tvarka savotiškai baudžia tuos, kurie rūpinasi savo namu ir jau investavo lėšų į daugiabučio modernizavimą.

„Yra daug namų, kurie išleido vienokią ar kitokią sumą šilumos punktui modernizuoti, langams, durims laiptinėse keist ir kitiems darbams. Jie sutaupo nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų šilumos, bet negali atgauti net tų 15 proc. valstybės paramos, nes darbus atliko prieš prasidedant masinei modernizacijai. Mūsų nuomone, tai nesąžininga, nes žmonės rūpinosi ir stengėsi taupyti. Mes siūlome, kad parama būtų suteikiama po to, kai pasiekta tam tikra aukštesnė pastato energetinio efektyvumo klasė, žmonės jos galėtų ją pasiekti ne per metus ar dvejus, o per 3 ar 5 metus“, – siūlo jis.

Kaimynus paskatino nurėžtos dotacijos

„Namas turi būti sutvarkytas, nesvarbu, ar yra modernizacijos programa.Savivaldybėse turi būti statybų inspektoriai, kurie, kaip Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ar Slovakijoje tikrintų, kas nepadaryta. Olandijoje surašomas aktas, įspėjama, ir „trečio karto“ nebūna. Atvažiuoja savivaldybė, namą sutvarko ir pateikia sąskaitą, o žmonės renka pinigus“, – pasakoja J. Antanaitis. Anot jo, kai žmonės pradės rinkti pinigus savo gerovei, atsiras nuosavybės jausmas ir noras taupyti šilumą.

„Reikia įstatymų, kurie panaikintų kompensacijas už šildymą. Turi būti visiems vienoda kaina, o šeimoms, kurioms reikia socialinės paramos, galima padėti kitais būdais“, – pritaria Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kožuchowskis.

„Energetikos konferencijoje Vilniuje 2006 metais minėjau, kad beprasmiška stengtis skatinti modernizaciją, jei nebus radikalių pokyčių. Mes niekada nepriversime ir neįtikinsime nieko taupyti gera valia. Toje konferencijoje uždaviau klausimą, kiek pastatų pastaraisiais metais buvo modernizuota Lietuvoje. Man buvo paminėtas skaičius, o aš pasakiau, kad mes vien Augustave apšiltinome daugiau pastatų negu jų apšiltinta visoje Lietuvoje. Kai sužinojau, kokia yra jūsų mokėjimo už šilumą sistema, pasakiau, kad ir tai yra labai daug“, – prisiminė K. Kožuchowskis.

Jei kiti būdai nepadės, Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, pasak jo, reikės imtis radikalių sprendimų. Pavyzdžiui, Lenkijoje renovacijos procesas pajudėjo, kai 1998 metais vyriausybė nurėžė dotacijas, kurias iki tol gaudavo visi gyventojai.

„Pas mus buvo ne kompensacijos vargingiau besiverčiantiems žmonėms, bet dotacijos, kuriomis naudojosi visi, nepriklausomai nuo pajamų.Pavyzdžiui, šilumos gamintojų išlaidos buvo 3 litai, tačiau gyventojai mokėjo po 2 litus, o valstybė šilumos gamintojams ir tiekėjams primokėjo tą litą.Tačiau tada dingsta prasmė taupyti.Dabar žiemą nebepamatysite atidarytų langų, o tada aš jūsų būčiau klausęs, kiek matėte uždarytų langų. Panaikinti dotacijas buvo radikalus žingsnis, paskatinęs visus skaičiuoti ir taupyti“, – pasakojo burmistras. Jis pridūrė, kad PVM tarifas Lenkijoje yra 23 proc. Yra ir lengvatinis – 8 proc. tarifas, tačiau šildymui jis netaikomas.

Kaupia patys gyventojai

Lenkijoje gyvenamieji namai renovuojami naudojantis įvairiais finansavimo šaltiniais.Galima skolintis iš banko, pasinaudoti Europos Sąjungos ar valstybės pagalba, kuri kompensuoja 20 proc. investicijų arba kaupti pinigus gyvenamojo namo atnaujinimui patiems.Būtent tokiu keliu nuėjo net 120 daugiabučių namų gyventojus jungiantis kooperatyvas.

„Neimti kredito iš banko nusprendė patys gyventojai.Jį reikėtų grąžinti, o dabar viskas, ką padarome, yra mūsų. Sukauptomis lėšomis nuo 1998 metų atnaujintas 51 namas, o iki 2015 metų planuojama renovuoti visus. Pirmaisiais metais už šilumą elektrinei mokėjome 2,36 zloto (1,93 lito) už kv. metrą, o 2012 vidutiniškai 2,12 zloto (1,73 lito), nors pati šiluma ir jos tiekimas per tą laiką pabrango apie 80 procentų“, – pasakoja kooperatyvo pirmininkas Zdislawas Szorcas. Pirmiausia jie šiltino galines pastatų sienas ir stengėsi fonde sukauptas lėšas paskirstyti kuo tolygiau (kadangi visi namai moka, visi turi ką nors gauti), o vėliau ėmėsi kitų darbų.

Pasak Z. Szorco, iš pradžių gal ir buvo abejojančių, bet kai buvo modernizuoti šilumos punktai, sumontuoti termostatiniai vožtuvai, energijos suvartojimas sumažėjo 30 proc., klausimų nebeliko. „Dabar dažniau klausiama, kodėl anas namas jau tvarkomas, o šitas dar ne“, – priduria kooperatyvo pirmininkas.

Dabar šio kooperatyvo gyventojai kaupia po 0,85 zloto (0,69 lito) namo remontui ir į centrinio šildymo fondą po 2,60 zloto už kvadratinį metrą kas mėnesį. Per metus surenkama maždaug 2 mln.zlotų (1,64 mln. litų) ir iš šių lėšų kasmet atnaujinama po 5 pastatus. Viename iš jų – atnaujintame pernai – gyvenanti Marija Giedo sakė kol kas negalinti pasakyti, ar turės finansinės naudos, tačiau „bute yra daug tyliau ir daug šilčiau, jaučiuosi taip, lyg gyvenčiau naujame bute“. Moteris pridūrė, kad gyventojai jau laukė, kada ateis eilė tvarkyti jų namą: „Labai apsidžiaugėme, kai pagaliau atėjo darbininkai.“ Pasak moters, per mėnesį ji už 60 kv. metrų buto šildymą kartu su įmoka į kooperatyvo fondą moka 335 zlotus.

Beje, balkonų jie kol kas nestiklina, o, pasak Z. Szorco, Lenkijoje net nenumatoma, kad balkonas turi būti įstiklintas renovacijos metu. Tiesa, kai kurie gyventojai tai daro už savo pinigus.

Lietuvai netinka

Pasinaudoti kiek mažiau negu 10 tūkst.gyventojų turinčio kurortinio Augustavo miesto pavyzdžiu Lietuva negali dėl skirtingos nuosavybės formos. Pasak J. Antanaičio, šalyje kaimynėje veikia kooperatyvų, o pas mus – namų bendrijų modelis, tačiau pagrindinis principas, siekiant paskatinti renovaciją, išlieka tas pats – žmogus turi pajusti jos naudą.